Palūšė – Aukštaitijos nacionalinio parko sostinė, kurortinė vietovė. Čia vyksta svarbiausi Aukštaitijos nacionalinio parko renginiai.

Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Palūšė nuo XX a. vidurio yra laikomi vandens turizmo meka. Dar 1959 m. Palūšėje įkurta turistinė bazė, iš kurios buvo pradėta rengti organizuotas vandens turizmo keliones. Iš čia veda svarbiausi turistiniai maršrutai po Aukštaitijos ežerus ir upes.

Lietuvos pasididžiavimas – nuostabus gamtos kampelis su viena seniausių medinių šventovių – Palūšės bažnyčia, rekonstruota valtine, turistams geriau pritaikytu Ladakalniu, Ginučių malūnu, Stripeikių bitininkystės muziejumi, telekomunikacijų bokšte įrengta apžvalgos aikštele. Po Aukštaitijos nacionalinį parką galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, nesudėtinga apvažiuoti automobiliu. Tad Aukštaitijos nacionalinis parkas gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Palūšėje gerai išvystytas turizmas, yra poilsiaviečių, kempingas, valtinės. Vasaros metu nuomojamos valtys, žiemą – slidės. Kaime yra turizmo centras, biblioteka, kaimo amatų centras.

Kaime veikia Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinis amatininkas, senojo kalvystės amato puoselėtojas Gediminas Šatkauskas. Gaminami tautinio paveldo produktai – blizgės, kurioms suteiktas tautinio paveldo produktų A kategorijos sertifikatas ir Aukštaitijos nacionalinio parko produkto ženklo pažymėjimas (blizgės iš Palūšės: spauskite čia).

Geros galimybės keliauti po apylinkes – su augalija galima susipažinti botaniniame take, yra 5 km sveikatingumo takas, įrengtas miškuose, kelias pėstiesiems į Ginučius, yra turistinis maršrutas link Tauragnų. Yra galimybės pasivažinėti arkliais kinkytais vežimais ar rogėmis.

Nuo bažnyčios kalnelio atsiveria puikus vaizdas į Lūšių ežero platybes. Šį prie kaimelio prigludusį ežerą gaubia legenda. Ji pasakoja, kad vyrams pavojinga maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės drąsuolius kankina keistu būdu – užkutena. Senieji žmonės sako, kad viena iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.

Istoriniuose šaltiniuose Palūšė minima nuo 1651 metų. Tuo metu čia buvo Šumskams priklausantis palivarkas. Palūšėje yra medinė Palūšės Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1750 m., seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje. Sakoma, kad vieninteliai statybai naudoti instrumentai buvo kirvis ir pjūklas), varpinė (pavaizduota ant buvusio 1 lito banknoto. Aštuonkampė varpinė, primenanti lietuvių senovinių medinių pilių sargybos bokštą, – yra tokia vienintelė Lietuvoje.) ir koplytėlė – Kultūros vertybių registre registruotas architektūros kompleksas. Bažnyčios viduje yra vertingų tautodailės kūrinių – ant lentų tapytų paveikslų, drožinių, 1752 ir 1772 m. nulietų žalvarinių varpų, puoštų barokiniais ornamentais.

Pirmosios lietuviškos operos „Birutė” kūrėjo M. Petrausko ir jo brolio dainininko tenoro Kipro gimtinė yra Palūšė, esanti netoli Ignalinos. Būtent Palūšės bažnyčioje vargonininkaudamas jų tėvas vedė J. Rastenytę iš Antagavės kaimo.

Linkime gero poilsio!