Šv. Juozapo parapinės bažnyčios kompleksas. Bažnyčia, varpinė, koplytėlė. Atsiradimo data: 1750 m., XVIII a.

Istoriniuose šaltiniuose Palūšė minima nuo 1651 metų. Tuo metu čia buvo Šumskams priklausantis palivarkas. Palūšės architektūrinė įžymybė – XVIII a. statyta medinė Šv. Juozapo bažnyčia ir varpinė, anksčiau puošusi vieno lito kupiūrą.Tai seniausia medinė bažnyčia Lietuvoje. Savo globėjo bažnyčią nuosavoje iš tėvų paveldėtoje žemėje pastatė kunigas Juozapas Baziliauskas. Sakoma, kad vieninteliai statybai naudoti instrumentai buvo kirvis ir pjūklas.

Bažnyčios viduje yra vertingų tautodailės kūrinių – ant lentų tapytų paveikslų, drožinių, 1752 ir 1772 m. nulietų žalvarinių varpų, puoštų barokiniais ornamentais. Nuo bažnyčios kalnelio atsiveria puikus vaizdas į Lūšių ežero platybes. Šį prie kaimelio prigludusį ežerą gaubia legenda. Ji pasakoja, kad vyrams pavojinga maudytis ežere po 12 valandos nakties, nes išplaukusios laumės drąsuolius kankina keistu būdu – užkutena. Senieji žmonės sako, kad viena iš jų dar ir dabar gyvena netoliese esančiame Taramos ežerėlyje.